- sukiojimas
- sukiójimas sm. (1) DŽ, NdŽ
1. BŽ66 → sukioti 1: Sukiojo, sukiojo [lovą su ligoniu] – par ilgą sukiojimą atliko smertis galuj kojų LTR.
2. refl. → sukioti 4 (refl.). ║ Po ilgo sukiojimosi pamatėme iš molio nukrėstą lindynę rš.
3. refl. → sukioti 6 (refl.): Nuolatinis sukiojimasis apie panelę ir bendravimas su Agota lavino kiek ir jos protą V.Myk-Put.4. refl. NdŽ → sukioti 7 (refl.): Dėl dažno sukiojimosi darbas eina labai lėtai rš. \ sukiojimas; išsukiojimas; prisukiojimas; užsukiojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.